Medienos apsauga

Jau nuo senų laikų viena populiariausių statybinių medžiagų – mediena – niekam neužleidžia savo pozicijų. Natūrali mediena, dėl optimalių statybinių fizikinių savybių, yra ideali žaliava fasadų gamybai – ji tvirta ir ją paprasta perdirbti. Geros šilumos izoliacijos savybės ir garų pralaidumas užkerta kelią kondensato susidarymui ir tokiu būdu sukuria sveiką patalpų atmosferą.
Tačiau siekiant išsaugoti fasadų grožį ir funkcionalumą, būtina nuolat ir tinkamai prižiūrėti medieną.                     Priklausomai nuo pasirinktos dangos ir klimatinių sąlygų poveikio, skaidrių dažų sistemos dangas gali tekti atnaujinti kas 4-8 metus, uždažančių dažų sistemos dangas – kas 8-15metų.
Neapsaugota mediena turi daug priešų:
Saulės šviesa: UV spinduliai ardo ligniną – svarbią sudėtinę medienos dalį. Medienos paviršius pagelsta, papilkėja, sutrūkinėja ir skaidosi. Blogėja dangos sukibimas su paviršiumi, ji pradeda atsilupinėti.
Drėgmė: drėgmės įgėrimo, išgarinimo ir temperatūrų svyravimai sąlygoja plyšių susidarymą. Jautresnės medienos rūšys, pvz., spygliuočių, gali pamėlynuoti arba ją apninka medieną ardantys grybai.
Medieną ardantys grybai ir vabzdžiai: jie paveikia ir suardo svarbias medinio namo konstrukcines dalis.
Tinkamos ir profesionaliai parinktos dangos, visų pirma, turi  sumažinti medienos traukimąsi ir brinkimą. Medienos pilkėjimui kelią užkirsti galima atitinkamu sluoksnio storiu ir pakankamu dangos pigmentų kiekiu. Priežiūros intervalus sąlygoja ne tik klimatinių sąlygų poveikis, bet ir pasirinkta dangos rūšis bei jos spalva, pvz., skaidria lazūra padengtus plotus reikės dažniau kontroliuoti ir juos atnaujinti negu pilnai uždažančia danga padengtą medieną.
Šviesūs lazūrų atspalviai dar labiau sutrumpina priežiūros intervalus. Bespalviai lakai ar lazūros su nedideliu pigmentų kiekiu visiškai netinka tiesiogiai klimatinių oro sąlygų veikiamiems išorės plotams. Spalvinius pokyčius gali sąlygoti ne tik saulės poveikis, bet ir medienos, pvz., eglės ar pušies, spalvos pokytis. Mediena tamsėja ir susidaro įspūdis, kad pakito dangos spalva.
Su tamsių spalvų dangomis taip pat gali kilti problemų. Saulė mūsų klimato sąlygomis įkaitina tamsius paviršius net iki 80 °C. Todėl, tamsia spalva padengus sakuotą, pvz., pušinę medieną, neišvengsime sakų išsiskyrimo. Toks įkaitinimas yra stipri apkrova visai konstrukcijai. Geriausia apsauga tokiu atveju – medienos gruntavimas ir profesionaliai padengta šviesių spalvų pilnai uždažanti danga.
Nuolatinis domėjimasis naujomis technologijomis ir ilgalaikė gamintojų patirtis suteikia galimybę visais atvejais rasti tinkamiausią sprendimą. Konsultacija su ekspertais – tai tinkamas pasirinkimas bei patikima ir ilgalaikė investicija į medienos apsaugą.

Konstrukcinę medieną, kaip stogo gegnes, būtina impregnuoti (pvz. antiseptiku “Fartilis” (7% konc.), arba antiseptikas-antipirenas “Bertilas” (27% konc.), o  langų, durų staktas ir kitas drėgmės pažeidžiamas vietas būtina impregnuoti bespalviais antiseptikais (pvz.„Pinotex Base“, “Holzschutzgrund”, “Juwel-Holzprimer”). Impregnuojant medieną statybos vietoje būtina gerai įtrinti tašelio paviršių, o ypatingai gaminio galus.

Pagrindinė ir dažniausiai pasitaikanti klaida – savininkų noras padengti lauke esančią medieną įprastomis bespalvėmis priemonėmis. Bespalvės dažyvės ar kitos priemonės medieną apsaugo labai trumpai. Jau po 1-2 metų mediena ima juoduoti, ypač apatiniai vertikalių fasado elementų galai. Tokiu atveju siūlome naudoti vokiečių gamintojo Remmers produktą Langzeit UV+, arba Wetterschutz UV+, kurie pasižymi itin aukšta UV apsauga, nepamirštant, kad jų tarnavimo laikas yra trumpesnis, todėl jau po 2-3 metų gali reikėti dangą atnaujinti.

Tuo tarpu Lietuvos klimato sąlygomis lauke esančią medieną geriausia dažyti tonuotais dažais. Geriausiai atsparūs – dengiančios dažų sistemos, t.y. medieną uždažantys dažai. Norintys išsaugoti natūraliai šviesią medienos tekstūrą galima rinktis medžio rašto nepaslepiančias šviesių spalvų skaidrias medienos padengimo sistemas.

Dar dažnesnis atvejis, kai lauko fasadų dailylentės dengiamos tik iš išorinės (lauko) pusės, o vidines dalylenčių puses paliekant neimpregnuotas. Patikimiausias sprendimas –  fasado apdailos lentelę dengti dažais bent tris kartus:

1)   bespalviu impregnantu ar bazinėmis dažyvėmis  (turinčiomis sistemą “3in1” pvz. “HK-Lazur”, “Altax Q” ir kt) iš visų 4 pusių,

2).  pirmu tonerio sluoksniu iš visų 4 pusių dar prieš užkalant lentelę.

3).  užkalus  lentelę, išorinę pusę – dar  1-2 sluoksniais, pagal poreikį ar pageidaujamą atspalvį.

Jei taip apdoroti dailylentes riboja laikas ar lėšos, būtina taip paruošti bent fasadus iš pietų ir vakarų pusės, kurie gauna daugiausiai saulės spindulių ir šoninio lietaus. Prikalant jau nudažytas fasado lenteles išvengsite dar vieno gana nemalonaus reiškinio: medienai traukiantis atsiveria kelių milimetrų nedažyti medienos ruožai (jei prikalsite tik impregnuotas, nei  karto nedažytas lenteles).

Dažnai kylanti problema – mediniai stogo apdailos elementai. Ten kur naudojami mediniai elementai, juos būtina impregnuoti ir nudažyti iš visų keturių pusių, naudojant tamsių (rudos, raudonai rudos, ir kt.) spalvų dažus. Tokie sprendimai leis ilgesniam laikui pamiršti remonto ir dažymo darbus.

Kita klaida – nepakankamas dėmesys po atviru dangumi esančioms medinėms konstrukcijoms, kurios visai neturi stogo. Tai – tvoros, mažosios architektūros gaminiai, medinės skulptūros. Ypač daug dėmesio reikalauja vertikalūs tvorų elementai. Statant naują tvorą būtina gerai impregnuoti ir padengti dažų danga lentų galus.

Bet kuriuo atveju pravartu žinoti, kad pasirinkus medinius apdailos gaminius lauko sąlygomis, kas kelerius metus atostogas ar savaitgalius teks „paaukoti“ medinių elementų peržiūrai ir perdažymui, kad išlaikytumėte ilgalaikę medienos apsaugą ir estetinę išvaizdą.